Ugnės istorija

Ugnė, nuo vaikystės serganti atopiniu dermatitu, dalinasi savo istorija: „Su visa šeima visą mano vaikystę buvome paieškose - ieškojome informacijos, tačiau tokios, kuri padėtų sukontroliuoti atopinį dermatitą – nepavyko rasti ilgai.

⠀
Pamenu, buvo žiema, namuose buvo šilta, o lauke apie -10 laipsnių. Mano oda išlipus iš druskų vonios (taip, net ir prieš 12-15 metų, apie gydančias vonias jau žinojome) būdavo raudonos, o žaizdos tamsiai raudonos spalvos. Jei nepatepdavome kūno per minutę aš pradėdavau verkti ir rėkauti iš skausmo. Jausmas toks, lyg esi tempiamas į dvi skirtingas puses, o oda plyšta. Vos patepus negalėdavai rengtis, nes oda šlapiuodavo net per kremus, o iškart apsirengus šlapiavimas tapdavo klijais, kurie priklijuodavo drabužius prie odos. Per vieną tokių paūmėjimų žiemos metu, važiavome į polikliniką naujų vaistų, tepalų ir apžiūrai. Gydytoja apžiūrėjusi mano žaizdas paklausė – ar ne geriau būtų kai taip šalta tiesiog būti namuose? Šaltas oras sausina ir dar labiau kenkia odai...

⠀
Šiandien aš pavasario nebelaukiu, aš džiaugiuosi visais sezonais, snaiges gaudau veidu ir kvėpuoju šaltuku su palengvėjimu.
⠀
Yra keletas dalykų, kuriuos taikau. Kalbant apie priežiūrą iš vidaus – rytais papildomai geriu cinką, vitaminą D ir žuvų taukus, kartais juos maišau su ryklių taukais. Vakarais visad geriu probiotikus. Žinoma, mityba – kuo daugiau žalių daržovių, tinkamas gerųjų riebalų kiekis, baltymai ir grūdai. Kuo daugiau vandens ir mažiau cukraus.

⠀
O kas dėl išorinės priežiūros esu labai laiminga, kad mane atrado PUPA SUPA. Kad jūs žinotumėt, kiek laiko aš ieškojau nekemšančio porų, su dozatoriumi ir malonios tekstūros, bei kvapo MAITINANČIO kremo! Tai yra mano metų atradimas. Produktai, kuriuos sukūrė atopiniu dermatitu sergančio vaiko mama Jurgita, gaminami rankiniu būdu vaistinėje, o sudėtis – nėra prie ko prikibti. Tad nusiprausiu prausikliu, tepu drėkinamąjį kremą, palaukiu, kol pilnai susigeria ir toliau tepu maitinamąjį. Odos pojūtis neapsakomas, o lauke jaučiuosi saugi.“